Atleidimas yra vidinė nuostata, kuri Merriam — Websterio žodyne apibrėžiama kaip «dvasinė pozicija». Tai požiūris lemiantis, ar nuoskauda ir toliau išliks, ar prasidės dvasinis sveikimas.
Atleidimas yra pasirinkimas. Kadangi visos vidinės nuostatos yra pasirinkimai, mes visuomet galime laisvai rinktis veiksmingiausią būdą kovoti su dvasiniu skausmu.
Atleidimas yra procesas. Tai nėra kažkas, ką padarome «greitai ir lengvai». Tam reikia laiko ir įtemptų pastangų.
Atleidimas yra išsivadavimas iš praeities. Tai pati sunkiausia, tačiau ir svarbiausia proceso dalis. Mes negalime džiaugtis dabartimi jei esame užstrigę praeityje.
Atleidimas yra gijimo forma. Tai vienintelis dalykas, kuris po dvasinio sužeidimo leidžia eiti į priekį. Tai suvokimas, kad yra geresnių priežasčių eikvoti savo energiją.
Atleidimas yra stiprybės požymis. Kai kurie žmonės išdidžiai giriasi, jog «niekada neatleidžia», tarsi tokia savybe reikėtu žavėtis. Atvirkščiai ji yra silpnumo požymis. Tikram atleidimui būtinas tvirtas charakteris ir drąsa.

„Pasirinkimai kurie keičia gyvenimus“ Hal Urban

1.Atleidimas nereiškia, jog jūs kitam asmeniui dovanojate jo užgaulų elgesį, nei tai, jog kam leidžiate išsisukti.
2.Atleidimas nereiškia, jog turite vaidinti kankinio vaidmenį. Tai nereiškia, kad privalote ir toliau būti auka.
3.Atleidimas nereiškia jog jūs turite apsimesti, jog viskas puiku. Nuoskauda yra tikra ir atleidimui reikia laiko.
4.Atleidimas nereiškia susitaikymo. Daugeliu atveju atleidimas padeda atkurti santykius, bet tai įmanoma nevisada.
5.Atleidimas nereiškia pamiršimo. Mus ragina «atleisti ir pamiršti», tačiau neįmanoma visko ištrinti iš atminties. Mes negalime paneigti tikrovės, tačiau galime atleisti nepamiršdami.
6.Atleidimas nėra silpnumas. Atleisti asmeniui, kuris jus skaudina, nereiškia pačiam tapti ištižėliu; tai yra žingsnis į dvasinį sveikimą.

„Pasirinkimai kurie keičia gyvenimus“ Hal Urban

1.Atleidimas iš pareigos jausmo. (Noras pasirodyti dvasingu).
2.Atleidimas kai mes save laikome teisiais. (Jie kvailiai neišmanėliai, nuodėmingi, mums jų gaila).
3.Atleidimo dovanojimas. (Atleidimą tik Dievas gali dovanoti).
4.Apsimestinis atleidimas. (Apsimetame jog nepykstame, nors viduje esame įsižeidę, tai pykčio užspaudimas. Leidžiate aplinkiniams su jumis elgtis kaip su grindų pašluoste. Baimė parodyti pyktį, baimė būti atstumtam.)
5.Atleisti ir užmiršti. (Atleisti nereiškia kažką iš atminties ištrinti. Išmintingi atleidžia, bet neužmiršta, jie pasimokina iš situacijos.)
6.Atleidimas pateisinant įžeidėją. (Jis pasielgė taip todėl kad…)
7.Atleidimas nepateisinant įžeidėjo. (Intelektualinis atleidimas, išlieka teisumo jausmas ir šioks toks smerkimas).

„Radical Forgiveness“ By Colin C. Tipping

Atleisti reiškia paleisti praeitį ir neleisti jai mūsų valdyti. Neturi būti nei minties jog įvyko kažkas blogo. Neturi likti savo teisumo jausmo už kurio vis dar gali slėptis pyktis. Visiškas atleidimas bus tada kai nebebus nei skriaudėjo nei nukentėjusio, teliks tik išminties meilė.

LT.Žodynas
Apmaudas a) piktumas, rūstybė b) rūpestis nerimas sielvartas
Pyktis a) iširdimas, užsirūstinimas
Nerimas a) susirūpinimas (sukeltas baimės, netikrumo), stiprus jaudinimasis, neramumas.

Kaskart, kai jūs prisipildote apmaudo, kitiems asmenims suteikiate galimybę manipuliuoti jūsų emociniu gyvenimu. Wyne Dyer

Pyktis niekada neišnyksta tol, kol protas puoselėja apmaudo mintis. Pyktis išnyksta iškart, kai tik apmaudo mintys pamirštamos. Budda

Skausmas neišvengiamas. Kančia neprivaloma. Tim Hansel

Aš tikiu, kad atsisakymas atleisti yra pasirinkimas ir toliau būti auka. Prisiminkite — jūs visuomet galite rinktis. Larry James

Jei jūs iš tikro norite mylėti, privalote išmokti atleisti. Motina Teresė

Keturi pykčio lygmenys.
Pirmasis lygmuo – tai tik jausmas. Gali būti kad žmogus yra impulsyvaus charakterio ir linkęs greitai supykti. Tai gali būti tam tikros tautybės, temperamento, karštakraujų žmonių savybė. Jie gali greitai užsidegti pykčiu, tačiau jų pyktis tai tik emocija.
Antras lygmuo – šis pyktis turi pagrindo ir yra susijęs su valia ir pasirinkimu. Tai gilesnis pyktis, nes žmogus apsisprendžia, kaip elgsis toliau.
Trečiasis lygmuo – pralenkia du pirmuosius savo spontaniškumu bei valios laisve ir yra nevaldomas.
Ketvirtas lygmuo – pyktis yra peraugęs į neapykantą Dievui ir žmonėms.

Pykčio transformacijos
a) Išorinis pyktis, greitai ateina bet greitai ir praeina.
b) Sąmoningai neišreikštas arba užspaustas pykčio jausmas, pavirsta į nuoskaudą
c) Susikaupusios nuoskaudos taip veikia, kad žmogus pradeda kritikuoti.
e) Kuo daugiau žmogus kritikuoja tuo labiau jaučia panieką.
f) Panieka pereina į abejingumą.