1.Atleidimas iš pareigos jausmo. (Noras pasirodyti dvasingu).
2.Atleidimas kai mes save laikome teisiais. (Jie kvailiai neišmanėliai, nuodėmingi, mums jų gaila).
3.Atleidimo dovanojimas. (Atleidimą tik Dievas gali dovanoti).
4.Apsimestinis atleidimas. (Apsimetame jog nepykstame, nors viduje esame įsižeidę, tai pykčio užspaudimas. Leidžiate aplinkiniams su jumis elgtis kaip su grindų pašluoste. Baimė parodyti pyktį, baimė būti atstumtam.)
5.Atleisti ir užmiršti. (Atleisti nereiškia kažką iš atminties ištrinti. Išmintingi atleidžia, bet neužmiršta, jie pasimokina iš situacijos.)
6.Atleidimas pateisinant įžeidėją. (Jis pasielgė taip todėl kad…)
7.Atleidimas nepateisinant įžeidėjo. (Intelektualinis atleidimas, išlieka teisumo jausmas ir šioks toks smerkimas).

„Radical Forgiveness“ By Colin C. Tipping

Atleisti reiškia paleisti praeitį ir neleisti jai mūsų valdyti. Neturi būti nei minties jog įvyko kažkas blogo. Neturi likti savo teisumo jausmo už kurio vis dar gali slėptis pyktis. Visiškas atleidimas bus tada kai nebebus nei skriaudėjo nei nukentėjusio, teliks tik išminties meilė.