Gyvenam :)

Dabar  jau kurį laiką gyvenu čia

http://edmundas-petruoka.blogspot.com

Vaizdas pro langą

Ligoninėje, dvivietėje palatoje, gulėjo du nepagydomi ligoniai. Jiems buvo skirtos visiškai vienodos lovos, suteiktos visiškai vienodos sąlygos… Vienintelis skirtumas tarp jų buvo tas, kad vienas iš jų galėjo žiūrėti pro vienintelį palatos langą, o kitas – ne, tačiau greta jo lovos buvo mygtukas slaugei iškviesti. Bėgo laikas, keitėsi metų laikai… Tas ligonis, kuris gulėjo šalia lango, pasakojo kaimynui apie visa tai, ką pro jį mato: apie už lango lyjantį lietų, krintančias snaiges ar šviečiančią saulę, apie medžius, tai padengtus sniegu ir žvilgančius, tai pasipuošiančius pirmais pumpurais, pražydusius visiška žaluma ar apsivilkusius geltoną rudens rūbą… Pasakojo apie gatve skubančius žmones, važiuojančias mašinas… Apie tai, kad ten yra PASAULIS…

Ir štai kartą nutiko taip, kad pirmajam ligoniui, gulėjusiam prie lango, naktį pasidarė bloga. Jis prašė kaimyno iškviesti slaugę, bet tas kažkodėl jo prašymo neišpildė. Ir ligonis, gulėjęs prie lango, mirė.

Sekančią dieną į palatą atvežė naują ligonį, ir senbuvis pasiprašė paguldomas prie lango. Jo prašymas buvo išpildytas – ir pagaliau jis pamatė… Lange buvo matyti tik aklina pilka namo siena ir nieko daugiau. Vien tik siena.

Kelias

1. Einu keliu.
Pakely – gili duobė
Įpuolu.
Galas man… Nebeturiu vilties.
Del to aš nekalta.
Prireikia amžinybės išsiropšti

2.Einu vėl tuo pačiu keliu.
Pakely – gili duobė
Apsimetu nematanti.
Ir vėl įpuolu.
Neįtikėtina – esu ten pat.
Tačiau dėl to aš nekalta.
Ropštimasis užtrunka gan ilgai.

3.Ir vėl einu aš tuo pačiu keliu.
Pakely – gili duobė.
Matau ją.
Bet krentu… Tai įprotis.
Atmerktos mano akys,
Žinau ir kur esu.
Išsiropščiu bematant.

4.Dar karta pasuku aš tuo pačiu keliu.
Pakely – gili duobė.
Ją aplenkiu.

5.Einu kitu keliu.

Portia Nelson

Istorija apie stebuklingą žiedą.

Karalius sukvietė visus karalystės burtininkus ir pasakė:
– Norėčiau visuomet būti geras pavyzdys savo pavaldiniams. Trokštu atrodyti tvirtas ir stiprus, ramus ir kantrus, pasitikdamas gyvenimo išbandymus. Kartais mane nuliūdina ir prislegia koks menkniekis. Kartais netikėtas džiaugsmas ar sėkmė mane pernelyg apakina ir sujaudina. Visa tai man nepatinka. Jaučiuosi tarsi koks šapelis jūroje, blaškomas likimo bangų. Pagaminkite man amuletą, kuris apsaugotų nuo besikeičiančių sielos būsenų ir nuotaikų – ir liūdnų, ir džiaugsmingų.
Burtininkai vienas po kito atsisakė išpildyti karaliaus norą. Į juos besikreipiantiems žmonėms jie galėdavo pagaminti bet kokį amuletą, bet apmulkinti karalių buvo ne taip paprasta. Be to, reikėjo amuleto, pasižyminčio tokia neįprasta galia.
Karalius užsirūstino, bet štai į priekį žengė senyvas išminčius ir tarė:
– Didenybe, rytoj tau atnešiu žiedą. Kiekvieną kartą, kai į jį pažvelgsi būdamas liūdnas, pralinksmėsi, jei būsi pernelyg sujaudintas, nurimsi. Tereikės perskaityti išgraviruotus stebuklingus žodžius.
Rytojaus dieną senasis išminčius grįžo nešinas žiedu, ir, visiems susirinkusiems iš smalsumo užgniaužus kvapą, užmovė žiedą karaliui ant piršto.
Karalius pažvelgė į žiedą ir perskaitė išgraviruotus žodžius: „Net ir šitai praeis.“

Dešimt didžiausių atleidimo privalumų:

1.Atleidimas nutraukia mūsų žalingą elgseną.
2.Atleidimas mus išvaduoja iš praeities.
Neatleisti reiškia, būti įkalintam praeities ir nuoskaudų kurios neleidžia gyvenimui vėl imtis iš naujo. Robin Casarijian
3.Atleidimas mus išlaisvina ir leidžia žengti į priekį.
Atleisti reiškia išleisti kalinį į laisvę ir suprasti jog tas kalinys buvote jūs. L.B. Smedes
«Kai jūs kitam asmeniui puoselėjate apmaudą, su juo arba su savo būsena esate susaistyti emociniais saitais, kurie tvirtesni už plieną. Atleidimas yra vienintelis būdas juos nutraukti ir išsilaisvinti». C. Ponder
4.Atleidimas mus daro geresniais.
«Skaičiuoti senas skolas ir senus randus, suvedinėti sąskaitas ir siekti pranašumo — tai jus visuomet daro mažesnius nei esate.» M.Forbies
«Kenkimas jus daro mažesnius už priešininką; revanšas jus gal būt padaro lygius; atleidimas jus iškelia virš jo».
5.Atleidimas stiprina mūsų charakterį.
«Žmogaus siela niekada neatrodo tokia stipri, kaip tada, kai ji atsisako kerštauti ir drįsta atleisti už nuoskaudą.» E.A. Chapin
6.Atleidimas mus moko mylėti.
«Mes negalime mylėti tol, kol neišmokstame atleisti, ir kuo mūsų gebėjimas atleisti yra stipresnis, tuo didesnė būna mūsų meilė.» P.Tillich
7.Atleidimas stiprina mūsų psichinę ir fizinę sveikatą.
«Žmonės, kurie savo pyktį, priešiškumą ir neapykantą pakeičia atleidimu, džiaugsis geresne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle ir turės mažiau ilgalaikių sveikatos problemų. C. Thoresen
8.Atleidimas mums laiduoja dvasios ramybę.
«Atleidimas — tai vidinė nuostata, atgaivinanti širdį. Pirmiausia jis suteikia dvasios ramybę mums patiems. Būdami dvasiškai ramūs, mes galime tą ramybę perduoti kitiems, ir tai yra pati vertingiausia dovana, kurią galime dovanoti». G. Jampolsky
9.Atleidimas didina mūsų išmintį.
«Išmintingas žmogus skubės atleisti, nes jis supranta tikrąją laiko vertę, ir neleis sau vargti nereikalingose kančiose.» S. Johnson
10.Atleidimas pagerbia Dievą.